Remiantis Turkijos statistikos instituto (TÜİK) duomenimis, 14 metais prognozuojama, kad bulvių gamyba Turkijoje padidės 2024% ir sieks 6.5 mln. Vis dėlto, nepaisant gausaus derliaus, daugelis ūkininkų sunkiai sugyvena. Dėl gamybos planavimo stokos, didėjančių sąnaudų ir rinkos prisotinimo bulvių augintojai, ypač tokiuose regionuose kaip Niğde, Nevşehir ir Konya, patenka į nestabilią finansinę padėtį.
Gamybos dilema: rekordinis derlius, bet nėra pirkėjų
Nors oficialūs skaičiavimai rodo, kad produkcija gerokai išaugo, lauke gauti pranešimai rodo, kad bulvių sodinimas gerokai viršijo šiuos skaičius. Daugelis ūkininkų, ypač Centrinės Anatolijos regione, pasėjo pasėlius, kurie nėra visiškai užregistruoti Ūkininkų registravimo sistemoje (Çiftçi Kayıt Sistemi), o tai reiškia, kad faktinė produkcija gali būti dar didesnė.
Be tinkamo planavimo ar koordinavimo dėl šio nereglamentuoto bulvių ploto išplėtimo dabar atsiranda pasiūlos perteklius, o ūkininkai negali parduoti savo produkcijos pelningomis kainomis. Kaip pastebėjo vienas ūkininkas: „Nėra gamybos planavimo, todėl šį sezoną pasodinta per daug bulvių. Tiek vidaus, tiek eksporto rinkos yra prisotintos, todėl turime neparduojamų atsargų.
Gamybos kaštai ir rinkos realybė
Atotrūkis tarp gamybos sąnaudų ir rinkos kainų kelia didelį ūkininkų susirūpinimą. Šiuo metu bulvių kaina lauke svyruoja nuo 4 iki 6 Lt už kilogramą, priklausomai nuo kokybės ir veislės. Tačiau ūkininkai skuba atkreipti dėmesį, kad šios kainos nepadengia jų išlaidų. „Mūsų sąnaudos labai didelės“, – sako ūkininkas iš Niğde. „Kad bulvių auginimas būtų tvarus, reikia bent 8-9 Lt pardavimo kainos už kilogramą. Šiuo metu rinkos kainos yra mažesnės už mūsų sąnaudas, todėl esame tokioje padėtyje, kad parduodame nuostolingai.
Remiantis duomenimis, surinktais iš skirtingų regionų ūkininkų, sąnaudos, pvz., sėklos, trąšos ir kuras, per pastaruosius metus labai išaugo, todėl pelno marža dar labiau sumažėjo. Todėl daugelis bulvių augintojų dabar nerimauja dėl būsimo sandėliuojamų bulvių, arba „depoluk patates“, derliaus, kuris prasidės po kelių savaičių. Jei kainos kris toliau, kaip tikėtasi, finansinė įtampa tik didės.
Reikia skubių veiksmų: eksportas ir vidaus vartojimas
Ūkininkai ragina nedelsiant įsikišti, kad būtų sumažinti nuostoliai. Eksporto padidėjimas laikomas kritiniu sprendimu, tačiau logistika, atverianti naujas eksporto rinkas laiku, kad būtų absorbuojamas šių metų perteklius, tebėra sudėtingas. Kai kurie ūkininkai teigė, kad vidaus vartojimo didinimas galėtų padėti kompensuoti pasiūlos perteklių. Tačiau be suderintų nacionalinių pastangų tokių iniciatyvų gali nepakakti, kad per trumpą laiką iš esmės pasikeistų rinkos dinamika.
Žemės ūkio ministerija taip pat buvo paraginta imtis subsidijų, sandėliavimo sprendimų ar finansinės pagalbos, kuri padėtų ūkininkams atlaikyti dabartinę krizę. Be įsikišimo daugelis ūkininkų gali būti priversti kitais metais sumažinti sodinimą, o tai gali sutrikdyti ateities bulvių tiekimą ir sukurti ilgalaikį sektoriaus nestabilumą.
Planavimas yra tvaraus žemės ūkio pagrindas
Iššūkiai, su kuriais susidurs bulvių augintojai 2024 m., išryškina esminę Turkijos žemės ūkio sektoriaus problemą: poreikį geriau planuoti gamybą. Nors trumpalaikis derliaus nuėmimas gali atrodyti kaip sėkmės ženklas, be koordinuoto požiūrio į pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą, ūkininkams tenka didžiausia rinkos disbalanso našta. Kadangi šį sezoną Turkijos bulvių augintojai patiria didelių finansinių nuostolių, reikia skubių priemonių kainoms stabilizuoti, eksportui didinti ir vidaus vartojimui didinti. Dar svarbiau, kad žemės ūkio sektorius turi laikytis labiau struktūrizuoto požiūrio į pasėlių planavimą, kad būtų išvengta tokių krizių ateityje.
