Jau kelis dešimtmečius bulvių auginimas buvo Nyderlandų žemės ūkio ramstis. Tačiau pastarojo meto klimato pokyčiai ir vartotojų pageidavimai šiai pagrindinei kultūrai kelia didelę įtampą. Didėjantis oro sąlygų nenuspėjamumas ir didėjantis dirvožemio druskėjimas verčia ūkininkus permąstyti tradicinius metodus. Tačiau nepaisant šių iššūkių, naujoviški metodai ir bendruomenės įsitraukimas suteikia bulvių auginimui naują postūmį.
Klimato kaitos ir dirvožemio druskėjimo keliami iššūkiai
Broliai Janas ir Benas Hamai, vadovaujantys Elisabeth Hoeve ūkiui Nieuw-Vennep mieste, yra vieni iš ūkininkų, kurie susiduria su šia nauja realybe. Jų šeima ūkininkauja jau keturias kartas ir patys matė, kaip vis ekstremalios oro sąlygos daro įtaką bulvių derliui. Janas paaiškina: „Dabar patiriame dažnesnius pokyčius tarp gausių kritulių ir užsitęsusios sausros. Dėl šio nenuspėjamumo sunku išlaikyti sveiką derlių.
Viena iš pagrindinių kliūčių, su kuriomis jie susiduria, yra dirvožemio druskėjimas. Nieuw-Vennep, esantis žemai esančiame Harlemmermerpolderyje, yra ypač pažeidžiamas didėjančio sūraus vandens įsiskverbimo, nes yra arti jūros. Gilūs polderiai veikia kaip drenažo baseinas, traukdami sūrų vandenį į paviršių ir dar labiau apsunkindami auginimą. Anot Jan, „Druskos lygis požeminiame vandenyje didėja, ir tai kasmet tampa vis didesne problema“.
Ūkininkavimo praktikos pritaikymas sėkmei
Siekdami įveikti šiuos iššūkius, broliai Hamas eksperimentavo su skirtingais sodinimo būdais ir bulvių veislėmis. Naudodami atsparesnius padermes ir koreguodami sodinimo laiką, jie sugebėjo sušvelninti kai kuriuos nepastovių orų padarinius. Šie pritaikymai išryškina platesnę tendenciją tarp Nyderlandų ūkininkų, kurie vis dažniau kreipiasi į technologinius sprendimus ir naujas pasėlių veisles, siekdami neatsilikti nuo besikeičiančių sąlygų.
Be to, ūkis taip pat yra platesnio judėjimo, kuriuo siekiama iš naujo įsivaizduoti bulvių kultūrinę reikšmę, dalis. Nepaisant to, kad daugėja alternatyvių angliavandenių šaltinių, broliai Hamas ir toliau yra įsipareigoję išlaikyti bulvių vaidmenį olandų mityboje. Tokie renginiai kaip Nacionalinė bulvių derliaus diena (Nacionalinė bulvių derliaus diena) yra rinkodaros ir bendruomenės kūrimo priemonė. Praėjusį savaitgalį jie kvietė vietinius patiems skinti bulvių, pusę derliaus paaukoti maisto bankams. Renginys leidžia dalyviams užmegzti ryšį su žeme, ir, kaip sako Janas: „Tai yra tradicijos išsaugojimas, suteikiant žmonėms priežastį vėl vertinti klasikines bulves“.
Bulvių auginimo ateitis Nyderlanduose toli gražu nėra tikra, tačiau tokie ūkininkai kaip Janas ir Benas Hamas įrodo, kad inovacijos ir bendruomenės įsitraukimas yra labai svarbūs norint įveikti šias kliūtis. Taikant pažangesnius ūkininkavimo būdus ir stengiantis vėl susieti visuomenę su maistu, bulvės gali išlikti kertiniu Nyderlandų žemės ūkio akmeniu. Tačiau nuolatinės investicijos į mokslinius tyrimus ir tvarią praktiką bus būtinos norint prisitaikyti prie kintančių klimato kaitos ir dirvožemio degradacijos iššūkių.
