#ClimateChange#SmallholderŪkininkai#Žemės ūkis#Tvarus ūkininkavimas#Maisto saugumas#Ariama žemė#DirvožemioSveikata#Vandensauga#Biologinė įvairovė#Agromiškininkystė#ApsaugaŽemės ūkis
Remiantis neseniai paskelbta Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaita, klimato kaita gali kelti grėsmę iki 80 % besivystančių šalių smulkių ūkininkų. Smulkieji ūkininkai, kurie priklauso nuo lietaus maitinamo žemės ūkio ir turi ribotą prieigą prie technologijų bei išteklių, yra labiausiai pažeidžiami klimato kaitos padarinių. Ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip sausros, potvyniai ir karščio bangos, gali sunaikinti pasėlius, gyvulius ir infrastruktūrą bei sutrikdyti tiekimo grandines, o tai gali sukelti maisto trūkumą ir skurdą.
Klimato kaita ne tik kelia grėsmę smulkiesiems ūkininkams, bet ir gali sumažinti dirbamos žemės plotą. Kylanti temperatūra ir besikeičiantis kritulių kiekis gali sukelti dirvožemio eroziją, dykumėjimą ir įdruskėjimą, todėl pasėlius auginti tampa sunkiau. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) prognozuoja, kad iki 2050 m. klimato kaita gali sumažinti pasaulio javų derlių iki 30 proc.
Norėdami sušvelninti klimato kaitos poveikį žemės ūkiui, ūkininkai, agronomai, žemės ūkio inžinieriai ir ūkių savininkai turi taikyti tvarią ūkininkavimo praktiką, kuri skatina dirvožemio sveikatą, vandens tausojimą ir biologinę įvairovę. Pavyzdžiui, agrarinė miškininkystė, apimanti medžių sodinimą kartu su pasėliais ir gyvuliais, gali pagerinti dirvožemio derlingumą, užkirsti kelią erozijai ir surišti anglį. Tausojanti žemdirbystė, apimanti minimalų žemės dirbimą, sėjomainą ir dangų auginimą, gali sumažinti dirvožemio eroziją, padidinti vandens sulaikymą ir pagerinti dirvožemio sveikatą.
Klimato kaita kelia didelę grėsmę pasauliniam maisto saugumui, o smulkieji ūkininkai yra labiausiai pažeidžiami. Siekdami užtikrinti tvarią žemės ūkio ateitį, turime nedelsiant imtis veiksmų, kad sušvelnintume klimato kaitos poveikį žemės ūkiui ir skatintume tvarią ūkininkavimo praktiką. Dirbdami kartu galime sukurti atsparesnę ir tvaresnę maisto sistemą, kuri būtų naudinga ir ūkininkams, ir vartotojams.