Kanados kaimui reikia daugiau žmonių.
Miestams reikia pagalbinių darbuotojų senjorų namuose, „Case IH“ atstovybės dalių vadovo, „Dairy Queen“ pamainos vadovo, grūdų transportavimo įmonės sunkvežimių vairuotojų ir žmogaus, galinčio vairuoti „Zambonį“ ledo ritulio arenoje.
Jorktone, Sask., imigrantai iš Filipinų atlieka daugelį tų darbų.
Tačiau šimtams kaimo bendruomenių taip pat reikia imigrantų ir žmonių antplūdžio. Šiuo metu jie sulaukia nedidelio skaičiaus atvykėlių iš Pietryčių Azijos, Centrinės Amerikos ir kitų šalių, nes šalies imigracijos sistema yra šališka Kanados kaimo vietovių ir žemės ūkio pramonės atžvilgiu, sako žmogiškųjų išteklių specialistas iš Ontarijo.
„Žmonės, kurie atvyksta... naujieji imigrantai, pabėgėlių pusė, ekonominė pusė už didelį atlyginimą (darbas), jie visi nukreipiami į miestus. Štai ką daro imigracijos politika“, – sakė Kanados grybų augintojų asociacijos žemės ūkio darbo jėgos ekspertė Janet Krayden.
„Iš pradžių Kanados imigracijos politika ir žemės ūkis buvo vienas ir tas pats. Taip atsivėrė… Vakarai…. Tačiau dabar žemės ūkis nukrypo į šalį. Tai nėra pagrindinės imigracijos politikos dalis ir mes kovojame, kad patektume.
Kaimo įmonėms ir žemės ūkio maisto perdirbėjams sunku pritraukti imigrantus, nes Kanados imigracijos sistema teikia pirmenybę žmonėms, turintiems universitetinį išsilavinimą, kurie greičiausiai atsidurs dideliuose centruose, tokiuose kaip Torontas, o ne Raudonieji elniai.
„Kanada turi nuopelnais pagrįstą (imigracijos) sistemą. Ir mes nesakome, kad taip neturėtų“, – sakė Krayden. „(Bet) ne visi turi gyventi mieste, dirbti aukštųjų technologijų srityje.
Kanados konferencijos tarybos ataskaita, paskelbta spalio pabaigoje, palaiko Krayden poziciją.
Jame teigiama, kad Kanadai reikia imigrantų, kurie taptų „pagrindiniais darbuotojais“, įsidarbintų maisto gamybos, sunkvežimių vairavimo ir senjorų priežiūros srityse.
„Daugelyje ekonominės imigracijos programų... daugiausia dėmesio skiriama aukšto išsilavinimo imigrantams, tačiau, kaip parodė pandemija, būtiniems darbams paprastai reikia kitų įgūdžių“, – sakoma pranešime.
Jei Filipinuose gyvenančiam asmeniui reikia įgūdžių ir patirties, sistema turėtų palengvinti jam atvykti į Kanadą.
„(Kažkas, turintis) reikiamų įgūdžių vairuoti sunkvežimį, valdyti mašiną gamybos įmonėje... tie žmonės turėtų turėti galimybių imigruoti į (Kanadą)“, – sakė Yilmazas Dincas, konferencijos tarybos ataskaitos autorius.
Kita kliūtis yra ne pelno agentūros, padedančios imigrantams įsikurti Kanadoje, sakė Kraydenas. Agentūros yra miestuose ir jos nesusieja imigrantų su turimomis darbo vietomis žemės ūkyje ar Kanados kaimo vietovėse.
„Jūs turite šias atsiskaitymų agentūras, kurios gauna milijonus imigracijos departamentui... ir nėra jokios paskatos ar postūmio prilygti (naujokams) ten, kur yra darbo vietos“, – sakė ji.
Prieš kelerius metus Kraydenas dalyvavo imigracijos konferencijoje ir sėdėjo kambaryje, kuriame dirbo 150 atsiskaitymų agentūrų darbuotojų.
„Paklausiau jų: kai atkeliauja naujų žmonių, ar klausiate jų, ar jie turi žemės ūkio įgūdžių... Iš 150 vienas žmogus pakėlė ranką“, – sakė ji.
„Jie sakys: o, mažo miestelio darbas yra eiti ir surasti šiuos žmones... Tačiau visa sistema sukurta prieš mažą miestelį ir žemės ūkio bei žemės ūkio maisto produktų darbdavį.
Federalinė vyriausybė imasi veiksmų, kad iš naujo subalansuotų miestų ir kaimų imigraciją. Ji sukūrė bandomąją kaimo ir šiaurinės imigracijos programą, siekdama „paskleisti ekonominės imigracijos naudą mažesnėms bendruomenėms“, rašoma vyriausybės svetainėje.
Projekte dalyvauja dešimt miestų ir miestų, įskaitant Altoną, Man., Moose Jaw, Sask. ir Claresholm, Alta.
Penkerius metus truksiantis bandomasis projektas skirtas padėti kaimo bendruomenėms susidoroti su gyventojų senėjimu ir darbo jėgos trūkumu.
Kalbant apie žemės ūkį, 2019 m. federacijos paskelbė Agri-Food Immigration Pilot. Per metus, iki 2,750 m., bus priimta iki 2023 imigrantų, kurie padėtų tenkinti darbo jėgos poreikius mėsos perdirbimo, grybų ūkių, šiltnamių gamybos ir bendrųjų ūkio darbų srityse.
Programa pradėta vykdyti 2020 m., tačiau pernai pritraukė tik 165 pretendentus. Šis mažas skaičius iš dalies paaiškinamas išsilavinimo kriterijais, kai potencialūs imigrantai turi pateikti 12 klasės diplomą, net jei jie turi patirties dirbant Kanados ūkyje ar mėsos pakavimo gamykloje.
„Jie dirba gamykloje penkerius metus arba (ūkyje) penkerius metus... ir jie negali gauti to sertifikato. Ir mes juos nubausime (už tai, kad jie neturi 12 klasės diplomo)“, – sakė Krayden.
Agri-Food Immigration Pilot yra trūkumų, tačiau daugelis tikisi, kad jis taps nuolatine programa, įskaitant Kraydeną.
„(Tai) yra pradžia, kai žemės ūkis ateityje gali tapti Kanados (imigracijos) prioritetų dalimi.... Bet mes dar nesame ten“.