Rusijos mokslų akademijos Sankt Peterburgo federalinio tyrimų centro (SPb FRC RAS) mokslininkai sukūrė huminių rūgščių gavimo iš organinių ežerų nuosėdų (sapropelio) metodą, kuris yra šaltinis kuriant vaistus, didinančius pasėlių derlių. Iš sapropelio gautos rūgštys savo pagrindinėmis savybėmis pasirodė geresnės nei esami analogai, išskiriami iš medienos, anglies ar durpių. Darbo rezultatai publikuoti moksliniame žurnale Agriculture Digitalization and Organic Production.
Sapropelis (gr. molio dumblas) – tai dugno nuosėdos, susidarančios iš įvairių gyvų organizmų (augalų ir planktono) liekanų. Šios medžiagos turi nemažai savybių, kurios teigiamai veikia pasėlių produktyvumą. Sapropelio nauda slypi tame, kad jame yra daug svarbių įvairios cheminės prigimties organinių junginių, gerinančių augalų medžiagų apykaitą ir dirvožemyje esančių mikroorganizmų mitybą, įskaitant humino rūgštis ir fulvo rūgštis. Šiose dviejose frakcijose yra vitaminų, mikroelementų ir kitų į hormonus panašių biologiškai aktyvių medžiagų.
Tačiau neapdorotos dugno nuosėdos gali sukurti specialią plėvelę, kuri neleidžia deguoniui prasiskverbti į žemę, o tai lemia augalų degradaciją, o plotas pradeda užmirkti. Todėl norint efektyviai naudoti sapropelius, būtina juos kruopščiai išvalyti nuo įvairių priemaišų.
„Sukūrėme techniką, kuri leido išvalyti sapropelį ir išskirti dvi frakcijas organinių junginių – humino ir fulvo rūgštis. Šiandien šios medžiagos plačiai naudojamos kaip biopriedų, didinančių augalų simbiokultūrų derlių, pagrindas“, – sako Rusijos mokslų akademijos Sankt Peterburgo federalinio tyrimų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Janas Pukhalskis.
Mėginiai tyrimui buvo renkami per pastaruosius dvejus metus vykusias ekspedicijas Pskovo srities ežeruose, vadovaujant Aleksejui Mitjukovui, vadovaujančiam Sankt Peterburgo federalinio tyrimų centro Limnologijos sudėtingų problemų laboratorijos mokslininkui. Rusijos mokslų akademijos.
Norėdami išskirti naudingąsias medžiagas iš ekspedicijose surinktų sapropelio mėginių, mokslininkai sukūrė specialią technologiją. Pirmiausia mėginiai buvo išvalyti nuo priemaišų naudojant ultragarsinį įrenginį, anksčiau sukurtą Rusijos mokslų akademijos Sankt Peterburgo federalinio tyrimų centro mokslininkų. Tada pertekliniai komponentai buvo atskirti naudojant rūgščių ir šarmų ekstrakciją (mokslininkai tam tikru santykiu naudojo pirofosfato, sieros ir azoto rūgšties mišinį). Dėl to buvo gautos huminių ir fulvo rūgščių frakcijos, kurioms mokslininkai atliko pilną elementų ir biocheminę analizę.
Šio darbo rezultatai parodė, kad anglies kiekis – šis rodiklis yra vienas iš pagrindinių naudingumo parametrų kuriant priedus produktyvumui didinti – iš sapropelio gautose huminės rūgštyse yra apie 28%. Tuo tarpu panašios technologijos, kurių pagalba šiandien aktyviai sintetinamos huminės rūgštys iš medienos, anglies ir durpių, anglies koncentracija yra 18–20%.
„Taigi siūlome technologiją, kaip gauti efektyvesnes žaliavas augalininkystei uždarame ir atvirame grunte. Vien sapropelio telkinių fondas šiaurės vakarų Rusijos vandens telkiniuose yra labai didelis, tačiau iki šiol jis arba apleistas, arba vis dar menkai išvystytas. Jo išgavimas yra ne tik komercinis interesas, bet daugeliu atvejų yra gamtos apsaugos (aplinkos) priemonė, leidžianti išvalyti ir pagilinti ežero vonią“, – sako Sankt Peterburgo federalinės hidrochemijos laboratorijos mokslininkas Svjatoslavas Loskutovas. Rusijos mokslų akademijos tyrimų centras.
Tyrimo rezultatai pristatyti VII tarptautinėje huminių inovatyvių technologijų konferencijoje „Huminės medžiagos ir išgyvenimo technologijos“ (HIT-2022).