Orų prognozės pagalba bus galima išsaugoti ir padidinti dirvožemio derlingumą. Tuo tikslu tarptautinė mokslininkų komanda iš Altajaus valstybinio universiteto REC „Didysis Altajaus“ ir Grūdininkystės tyrimų ir gamybos centro. AI Baraeva (Kazachstanas) kartu sukūrė paslaugą, kuri automatiškai analizuoja medžiagas iš meteorologinių stočių. Gauta informacija, ekspertų teigimu, padės žemės ūkio gamintojams prisitaikyti prie specifinių sąlygų ir plėtoti modernius ūkininkavimo būdus. Tokių įmonių produktyvumas turės įtakos šalies ekonomikai ir gerovei, teigia mokslininkai. Kūrėjai tai paskelbė.
Neigiamos tendencijos
Pasak Kazachstano mokslininkų, pastaraisiais metais klimatas šalyje pasikeitė – pavasaris ir vasara tapo karštesni, o pavasaris – vėjuotas. Be to, ekspertai pastebi žiemos ir vasaros kritulių pasiskirstymą. Pirmoji žiemos pusė buvo mažai snieguota, o laukams birželio mėnesį reikalingi lietūs dabar ateina vėliau. Visa tai neigiamai veikia produktyvumą, gyvulininkystę ir augalininkystę.
Automatinė oro stotis agroklimatui tirti – Sputnik Kazachstanas, 1920 m., 06-14-2022
Automatinė oro stotis agroklimatui tirti
„Pastarąjį dešimtmetį stebime staigų klimato sąlygų kaitą. Taip yra dėl pasikeitusios agronomų technologinio darbo strategijos. Juos reikia koreguoti naujomis oro sąlygomis. Tokia staigi klimato kaita – šiuolaikinis iššūkis, kuris labai paveiks šalių ekonomiką“, – sakė Grūdininkystės tyrimų ir gamybos centro adaptyviųjų ir agrolandželizinių technologijų laboratorijos vadovas. Baraeva Kanatas Aškalovas.
Jo teigimu, dirvožemio derlingumo mažėjimą gali apsunkinti klimato kaita ir lemti agrobiologinės įvairovės nykimą, dirvožemių ir augalų vandens režimo pablogėjimą. Klimato prognozė leis planuoti tausojančią žemdirbystę, siekiant išsaugoti ir pagerinti dirvožemio derlingumą.
Altajaus valstybinio universiteto Didžiojo Altajaus mokslinio ir edukacinio Altajaus ir tiurkų studijų centro (AltSU) mokslininkai sukūrė kompiuterinę programą, kuri renka duomenis iš meteorologinių stočių per pastaruosius 80 metų ir per porą minučių įvertina klimato pokyčius.
Bandymų režimu mokslininkai jau apdorojo duomenis iš 840 meteorologinių stočių Didžiojoje Altajaus ir Centrinėje Azijoje, įskaitant ir Kirgizijoje.
„Dėl programinės įrangos veikimo gauname visą duomenų rinkinį ir įvertiname klimato pokyčius, ypač numatomą vidutinės metinės temperatūros ir kritulių pokytį per 100 metų“, – sakė Elena Ponkina, viena iš programos kūrėjų. .
Produktas buvo sukurtas įgyvendinant projektą „Didžiojo Altajaus tiurkų pasaulis: vienybė ir įvairovė istorijoje ir modernybėje“, remiant Rusijos mokslo ir švietimo ministerijai ir, pasak kūrėjų, bus naudingas kolegos iš Azijos šalių.
Ūkininkavimo menas
Kaip pastebi mokslininkai, tokią analizę galima atlikti bet kurioje pasirinktoje teritorijoje. Jums tereikia parengti orų stočių, kurių duomenis reikia atsisiųsti ir apdoroti, sąrašą.
„Dabar stebime klimato kaitą įvairiose Kazachstano klimato zonose. Remiantis šiais modeliais, bus pateiktos rekomendacijos atskiroms teritorijoms – tai suteiks žemės ūkio organizacijoms pagrindą planuoti žemės ūkio strategijas ir taktikas“, – aiškino Kanatas Aškalovas.
Anot jo, žinant orų permainų dėsningumus, vėjo sąlygas ar sugebant užkirsti kelią šalnoms, pasėlius bus galima išdėlioti žemės naudmenų plote, kur jie galės teigiamai reaguoti į oro pokyčius. Tai gali būti drėgmę mėgstantys augalai ir tie, kurie gali atlaikyti sausrą ir karštį. Be to, duomenys apie klimatą atskirose vietovėse padės selekcininkams sukurti augalų veisles, kurios gali atlaikyti nepalankias oro sąlygas.
„Tęsiame darbą prie programos kūrimo, ypač kuriame specialias klimato kaitos prognozavimo ir teritorijos zonavimo procedūras, pavyzdžiui, pagal klimato sausumo laipsnį, o tai labai svarbu šalims. Vidurinės Azijos“, – planais dalijosi Elena Ponkina.
Klimatas ir ekonomika
Mokslininkai mano, kad projektas paliečia viso Eurazijos žemyno interesus. Oro sąlygos vienoje iš šalių, paliečiančios tokias dideles sritis kaip žemės ūkis ar gyvulininkystė, palieka pėdsaką ir prekybiniuose bei ekonominiuose santykiuose. Pavyzdžiui, jei derlius mažesnis, rinkoje gali pritrūkti ir dėl to kils kainos. Be to, šie duomenys padės tirti pasaulinę klimato kaitą. Kazachstano ariamoji žemė gali kaupti anglies dioksidą, o tai svarbu atsižvelgti į visuotinio atšilimo grėsmę.
„Duomenys apie klimatą leidžia mums pereiti prie globalinio atšilimo ir anglies balanso temų. Pavyzdžiui, dirbdami su Centrinės Azijos meteorologinių stočių duomenimis, pamatėme, kad apskritai bendroji atšilimo tendencija pasitvirtina, tačiau yra regioninių skirtumų, susijusių su meteorologinių stočių vieta. meteorologinės stotys – žinoma, sava specifika“, – aiškino vienas iš kūrėjų, Altajaus valstybinio universiteto Ekonominės geografijos ir kartografijos katedros docentas Andrejus Bondarovičius.
Kūrėjų teigimu, programa bus naudojama ir dėstant studentams meteorologijos, agronomijos, geografines specialybes. Šiuo metu Kazachstane jie mokosi iš senų vadovėlių, kurių puslapiuose klimatas apibūdinamas kaip stabilesnis. Siekiant parengti būsimus specialistus ir aprūpinti šalį kvalifikuotu personalu, studentai bus mokomi analizuoti realias oro sąlygas.
Kūrimo komandoje taip pat buvo Altajaus valstybinio universiteto studentas Kirilas Rupasovas ir S. Amanzholovo vardo Rytų Kazachstano universiteto daktaras Aliya Nugumanova.