Europos Sąjungos žemės ūkio kraštovaizdis susiduria su augančia krize, nes destruktyvi fitoftoros liga niokoja bulvių pasėlius. Hendrikas Jan ten Cate, Nyderlandų žemės ūkio organizacijos LTO valdybos narys, pabrėžia neatidėliotiną poreikį taikyti naujas veisimo technologijas, tokias kaip Crispr-Cas. Šiame straipsnyje gilinamasi į nerimą keliančią situaciją, kurią sukelia fitoftora, ir nagrinėjama būtinybė nedelsiant imtis veiksmų.
Fitoftoros grėsmė:
Phytophthora, liūdnai pagarsėjęs augalų patogenas, padarė didelę žalą bulvių pasėliams visoje Europos Sąjungoje. Įvairių regionų pranešimai rodo, kad liga tampa nekontroliuojama, todėl bulvių auginimas verčiamas anksti nutraukti. Šis destruktyvus patogenas ne tik kelia grėsmę pasėlių derliui, bet ir daro įtaką nuimtų bulvių kokybei.
Netinkamos kontrolės priemonės:
Tradicinis pesticidų ir kontrolės priemonių arsenalas tampa vis neveiksmingesnis prieš naujas ir agresyvesnes fitoftoros atmainas. Palaipsniui atsisakius plataus spektro cheminių medžiagų, tokių kaip mankocebas, bulvių augintojai turi ribotas galimybes, pvz., Revus, Zorvec, Infinito ir Ranman. Tačiau šios parinktys dažnai nepatenka dėl didėjančio infekcijų skaičiaus, todėl reikia dažnai purkšti dvi ar tris dienas.
Pražūtingos pasekmės:
Kovos su fitoftora pasekmės yra gilios. Per anksti nupurškus ir išrovus bulvių pasėlius rugsėjį, lemiamą augimo laikotarpį, derlius gali sumažėti iki 20 proc. Be to, nepakankamai išvystytų bulvių laukų povandeninis svoris yra mažesnis, o tai labai paveikia jų tinkamumą įvairiems tikslams, įskaitant kepimą. Fitoftoros sukeliamos problemos neapsiriboja vien tik bulvių vartojimu; jie taip pat turi įtakos sėklinėms bulvėms ir krakmolinėms bulvėms.
Genetinių sprendimų poreikis:
Hendrikas Jan ten Cate teigia, kad tvarus fitoftoros krizės sprendimas yra įtraukti į bulvių veisles kelis atsparumus. Nors žemės ūkio sektoriuje aktyviai naudojami tradiciniai veisimo metodai, kelias iki efektyvių atsparių padermių sukūrimo yra ilgas. Kad būtų patenkintas neatidėliotinas poreikis, Ten Cate ragina priimti modernias genetines technologijas, tokias kaip Crispr-Cas, kurios gali greitai sukelti daugybę atsparumo.
„Crispr-Cas“ potencialo atrakinimas:
„Crispr-Cas“ diegimui reikalingos žinios ir technologijos jau yra tokiose institucijose kaip Wageningen University & Research. Genetinė modifikacija naudojant Crispr-Cas gali padėti greitai išspręsti fitoftoros problemą. Tačiau Europos Sąjunga turi paspartinti šių pažangiausių metodų patvirtinimą ir pritaikymą.
Išvada:
Fitoftoros krizė Europos Sąjungoje reikalauja neatidėliotino dėmesio ir veiksmų. Dėl dabartinių kontrolės priemonių nepakankamumo ir niokojančių pasekmių pasėlių derliui ir kokybei būtina greitai pritaikyti pažangias veisimo technologijas, tokias kaip Crispr-Cas. Labai svarbu, kad vyriausybės ir reguliavimo institucijos dirbtų darniai su žemės ūkio sektoriumi, kad būtų užtikrintas maisto saugumas ir tvarumas.
Imtis veiksmų:
Norint veiksmingai kovoti su fitoftoros krize, būtina:
- Vyriausybės pagreitina Crispr-Cas technologijos patvirtinimą, skirtą pasėlių gerinimui.
- Finansavimas ir parama skiriama mokslo įstaigoms fitoftorai atsparių bulvių veislių kūrimui.
- Ūkininkai yra mokomi ir skatinami diegti pažangias ligų valdymo praktikas.
#Žemės ūkis #Pasėlių apsauga #Genetinis modifikavimas #Maisto sauga #ES #PhytophthoraControl #SustainableAgriculture #CrisprTechnology #BulviųKrizė #Pasėlių atsparumas
Europos Sąjunga siekia apsaugoti pasėlius, didinti aprūpinimo maistu saugumą ir skatinti tvarų žemės ūkį naudodama genetinę modifikaciją, fitoftoros kontrolę ir CRISPR technologiją, o bulvių krizė yra pasėlių atsparumo poreikio pavyzdys.