Kolomnos miesto rajone sėjos akcija baigiasi. Vienas pagrindinių šio sezono uždavinių – didinti dirbamą žemę ir mažinti priklausomybę nuo importo. Kaip šios problemos sprendžiamos? Ar turėtume tikėtis produktų trūkumo ir kainų kilimo?
Orai sulaikė pavasario sėjos tempą. Šiemet gegužė pasirodė šalta ir lietinga, todėl pilnu pajėgumu laukuose pradėjo dirbti tik mėnesio viduryje. Tačiau nieko kritiško neįvyko – šiltas birželis leido pasivyti. Daržovių augintojai dirba septynias dienas per savaitę: kaip žinia, pavasario diena pamaitina metus. Dabar daugelis žemės ūkio įmonių jau baigė sėją. Kas neturėjo laiko, dar liko kelios dienos.
Šiemet sėjos plotas Kolomnos miesto rajone padidintas 10 proc. Lažybos atliekamos dėl javų, daržovių, vaisių, uogų. Dideliais kiekiais, žinoma, sodinamas tradicinis barščių rinkinys: bulvės, kopūstai, burokėliai ir svogūnai. Beje, Kolomna laikoma pirmaujančia tarp visų regiono savivaldybių atvirų daržovių auginimo srityje. Šiais metais Kolomnos miesto rajono žemėse bus pasodinta 60.3 tūkst. Šios pramonės lyderė yra UAB „Ozery“, per metus užauginanti apie 17.5 tūkst. t daržovių. Dabar Ozersko įmonės vadovybė orientuojasi į auginamų produktų kokybės gerinimą, populiariausių bulvių ir daržovių veislių atranką, taip pat technologijų tobulinimą ir pardavimų apimčių didinimą. Netrukus bus pastatytos naujos saugyklos. Tai padės stabilizuoti kainas, nes lentynose netrūks vietinės žemės ūkio produkcijos. Jį įmonės galės tiekti ne tik rudenį-žiemą, bet ir pavasarį. UAB „Agrofirma „Sosnovka“ kopūstų sodinimo plotą padidino 10 hektarų. Iš viso šios kultūros įmonė užsėjo 130 hektarų, iš kurių 27 hektaruose išdygs ankstyvosios veislės. O Emelnovkoje (UAB „Enterprise“ Emelyanovka“) sodina bulves – olandišką veislę. Iš 2,000 hektarų žemės bus prikulta beveik 55 tonų bulvių. Derlius pateks į parduotuves Maskvoje ir Maskvos regione.
Jei kalbėtume apie Kolomną apskritai, tai šiemet vasarinė sėja siekė daugiau nei 18.5 tūkst. Rajono laukuose taip pat auginami grūdai ir aliejiniai augalai (rapsai ir garstyčios), kukurūzai. Tarp laukuose sėjamų vasarinių javų yra miežiai, kviečiai ir avižos.
Taip pat Maskvos srityje dirbama siekiant padidinti dirbamų teritorijų skaičių anksčiau nenaudojamos žemės ūkio paskirties žemės sąskaita. Šių metų planuose – į apyvartą išleisti daugiau nei 40 tūkst. Mūsų miesto rajone planuojama plėtoti 1142 ha bešeimiškos žemės. Dauguma šių sričių įsipareigojo atkurti UAB „Panovsky“. Įmonės direktorius Jurijus Khonas sakė, kad šiuo metu rengiami reikalingi dokumentai.
Jurijus Khonas, UAB „Panovsky“ direktorius:
„Sėjos sezonas baigėsi. Viskas, ko norėjome, jau pasodinta: 250 hektarų vasarinių kviečių, 130 hektarų miežių, 200 hektarų kukurūzų, 350 hektarų saulėgrąžų, 200 hektarų vienmečių augalų. Dabar sprendžiame registravimo ir naujų plotų įvedimo į žemės ūkio apyvartą klausimus. Registracijos stadijoje yra apie 800 hektarų, ateityje šiuos plotus apsėsime kviečiais. Taigi mes pamažu plečiamės.
Aleksandras Grečiščiovas, Kolomnos miesto rajono vadovas:
„Mūsų žemė yra išteklius, leidžiantis plėtoti žemės ūkio pramonę, dabartinėmis sąlygomis visiškai pereiti prie importo pakaitalų ir nuimti skanų bei aplinkai nekenksmingą maistą. Kaip sakė Maskvos srities gubernatorius Andrejus Jurjevičius Vorobjovas, Maskvos srities žemė neturėtų būti apaugusi piktžolėmis. Savo ruožtu padarysime viską, kad ir toliau įgautume pagreitį, prisidėdami prie žemės ūkio pramonės plėtros“.
Šiuo metu Kolomnos miesto rajone veikia 20 agrarinės pramonės įmonių ir apie 60 valstiečių ūkių. Beje, pastarųjų nuolat daugėja. Pavyzdžiui, šiemet apie ketinimus plėtoti rajono žemės ūkį paskelbė trys ūkininkai. Ir šią teisę jie ne tik deklaravo, bet ir apgynė regioniniame „Agrostartup“ konkurse, sėkmingai apgynę savo verslo planus dėl ūkių plėtros. Pradedantieji valstiečių ūkių savininkai verslui pradėti gaudavo 2–3 milijonus rublių lėšų. Jie Kolomnoje plėtos avininkystę, bitininkystę, augins braškes.
Be to, „Ūkininkų mokyklos“ absolventai traukiami į žemės ūkį. Prisiminkite, kad NT vardu pavadintoje Kolomnos agrarinėje kolegijoje Kozlovas jau keletą metų rengia norinčius dirbti žemę ir pradėti verslą nuo nulio. Jekaterina Kirtoka yra tarp absolventų, gavusių stipendiją valstiečių ūkiui atidaryti.
Jekaterina Kirtoka, KFH „Jekaterininsky Gardens“ vadovė:
„Sėkmingai apgynęs verslo planą, gavau apie trijų milijonų rublių dotaciją, laimėjęs „Agrostartup“ konkursą. Ji Korobčeevo kaime ilgalaikei nuomai įregistravo 157 hektarų ploto sklypą, o šiemet jau pasodintas vyšnių sodas. Iki 2024 metų pabaigos mūsų svetainėje atsiras apie 100 hektarų vyšnių ir 15 hektarų juodųjų serbentų. Pirmąsias uogas planuojame surinkti po trejų metų. Per sezoną iš vyšnių sodo planuoju gauti apie 60 – 70 tonų uogų. Pirmiausia parduosime šviežius produktus. Ateityje uogų perdirbimo gamyklos statyba: iš vyšnių gaminsime koncentratą ir šaldysime. Žinoma, žiūrėti toli į priekį yra šiek tiek baisu. Dabar ūkiui nupirkti du traktoriai, bet kainos pakilo – teko permokėti du milijonus. Planuojama pirkti kombainą vyšnių ir juodųjų serbentų derliui nuimti, bet jis lenkiškas, nežinau, kaip visa tai bus“, – kalbėjo verslininkas.
Kolomna garsėja braškėmis. Jis auga Nepetsino AIC, Akatievsky CJSC, Kolomenskaya Yagoda LLC laukuose. Į miesto rajono lentynas braškes tiekia ir smulkūs ūkiai.
Kai kurie ūkininkai išdrįsta eksperimentuoti. Taigi įmonėje Kolomenskaya Yagoda buvo pasodinta beveik 40 veislių vynuogių.
Stepanas Simakovas, įmonės Kolomenskaya Yagoda įkūrėjas:
„Pernai vynuogių ragavome kaimyniniame kaime – tiesiog nuostabus skonis. Išbandėme perdirbtus produktus vyno ir chacha pavidalu. Likome labai sužavėti.”
Kai kurie ūkininkai nuėjo dar toliau ir išmoko auginti sojas bei šparagus mūsų klimato sąlygomis. Pavyzdžiui, pernai prancūzų ūkininkas iš Grenoblio Nicolas Boisset, jau 20 metų gyvenantis Rusijoje, sukūrė ir užpatentavo naują šparaginių brokolių hibridą, kurį savo vardu pavadino Niccolini.
Be to, įmonė ECOlomna užsiima tradicinių žaliųjų šparagų, taip pat violetinių smidrų auginimu. Pastarasis auga Okos pakrantėje, vos 70 metrų nuo vandens dirvoje, susidedančioje iš smėlio, 11 metrų gylio.
Nicolas Boisset, ūkininkas:
„Smidrų auginimas prasidėjo kaip paprastas pomėgis, dabar tai mano gyvenimo darbas. Džiaugiuosi, kad produktai, kuriuos auginame Maskvos regione, mėgstami gyventojų ir yra vertinami geriausių Maskvos ir regiono restoranų šefų.
Žinoma, šiemet teks pakovoti dėl derliaus suvaržant sankcijas. Daugelis agrarininkų susiduria su sėklų, chemijos laukams ir augalams apdoroti, paskolų gavimo problema. Įmonių veiklą neigiamai paveikė išaugusios technikos ir trąšų supirkimo kainos. Vis dėlto, kaip pranešė Kolomnos miesto apylinkės administracijos Žemės ūkio skyrius, nė viena rajono žemės ūkio įmonė savo veiklos nesustabdė.
Anastasija Lipatova, G. o. administracijos Žemės ūkio ir vartotojų rinkos skyriaus vedėjo pavaduotoja. Kolomna:
„Sėjos akcija miesto rajone beveik baigta. Nepaisant to, kad sezonas prasidėjo išbandymais, ūkininkai įveikė sunkumus. Visos įmonės ir toliau veikia kaip įprasta. Daugelis jų iš anksto apsirūpino reikiamu kiekiu sėklų, degalų ir tepalų, trąšų. Nors kai kurie ūkiai turėjo problemų dėl banko paskolų, pirkimų, atsiskaitymų, vasarinė sėja šiemet siekė daugiau nei 18.5 tūkst. hektarų – tai daugiau nei pernai. Kolomnos agrarinės pramonės kompleksas augalų apsaugos priemones perka daugiausia iš Zaraiskaya Selkhozkhimiya LLC, įtampa dėl tiekimo pašalinta. Taip pat regiono valdžia parengė papildomas priemones žemės ūkio sektoriui remti, skyrė papildomų finansinių išteklių. Produktų trūkumo nenumatoma. Tikimės, kad derlius bus geras, tačiau apie rezultatus dar anksti kalbėti. Taip pat sunku pasakyti, kokios bus daržovių ir pieno kainos, atsižvelgiant į tai, kad ūkininkai patyrė nuostolių ir turėjo pirkti išpūstomis kainomis.