Vietoj cheminių priedų šiais metais mokslas kaip trąšas naudoja upių dumblius.
Per dvidešimt darbo metų instituto mokslininkai sukūrė ir užpatentavo tris bulvių veisles – „Kolymsky“, „Zoya“ ir „Arktika“. Dabar pakeliui dar du – „Magadansky“ ir „Northern Watercolor“, bet tik mėginių pavidalu, prireiks dar kelerių metų, kol gumbai gaus veislės statusą. Mokslininkai tikina, kad jų išvestos bulvės išsiskiria dideliu derlingumu, atsparumu šalčiui ir atsparumu virusams, skelbia MagadanMedia su nuoroda į Vesti Magadan.
Veislę „Kolymsky“ mokslininkai išvedė dvylika metų, ji yra pailgos formos, geltonos spalvos, todėl žmonės šią veislę vadino „bananu“. Pasižymi dideliu derlingumu ir dideliu krakmolo kiekiu, iš vieno krūmo galima surinkti iki 15 tokių didelių bulvių.
Maria Weiner eina į mokyklą, ji nusprendė savo vasaros atostogas skirti mokslams. Tai padeda auginant upinius dumblius – chlorelę, kurią šiais metais mokslininkai nusprendė naudoti kaip trąšą šakniavaisiams ir augalų ligų profilaktikai. Eksperimentas parodys, ar galima apsieiti be cheminių priedų. Medžiaga gaminama instituto laboratorijoje. Chlorelės mėginys buvo atvežtas iš Nureko rezervuaro Tadžikistane.
Mokslininkai rekomenduoja sodinti gumbus iki birželio 1 d., delsimas kiekvienai dienai praranda derlių. Tuo pačiu metu dirvožemio temperatūra turėtų sušilti iki plius trijų laipsnių.
Rudenį nuimtą trijų veislių „Kolymsky“, „Zoya“ ir „Arktika“ derlių planuojama perduoti Kolymos ūkininkams sodinukams, kurių bendras tūris – aštuoniolika su puse tonų.