Ūkininkas Leonidas Kichiginas kasmet renka didelį derlių, o dabar jis ketina regionui aprūpinti be virusų bulvių sėklomis. Šiemet valstiečių ūkyje bus pradėta augalų mikrodauginimo laboratorija.
Augintojai augindami tą pačią bulvių veislę, jie palaipsniui praranda pasėlių kiekį. Tuo pat metu bulvėse susikaupia krūva ligų. Dažnai dėl virusų vertingos veislės pašalinamos iš gamybos.
Ūkininkas Leonidas Kichiginas pasiūlė savo problemos sprendimą. Jo ūkis dabar įtrauktas į Angaros regiono žemės ūkio pramonės komplekso pagrindinių ūkių registrą. Kartu su federalinės valstybės biudžetinės įstaigos „Rosselkhoztsentr“ regioniniu skyriumi ūkininkas daugelį metų plėtojo pirminę sėklų gamybą, tyrinėjo įvairias bulvių veisles.
- Irkutsko srityje yra daug žemių, užkrėstų auksiniu bulvių nematodu. Naujausiais duomenimis, jų jau yra apie 60 tūkstančių hektarų, daugiausia privatus sektorius. Vasaros gyventojai ir sodininkai gali išspręsti šią problemą be virusų sėklų auginimo pagalba, sako Leonidas Kichiginas. - Iki vasaros pabaigos įsteigsime savo mikrokloninių augalų dauginimo laboratoriją, kad gautume labai dauginančių sėklų. Laboratorija padės pradėti sodininkų paklausių pasėlių, įskaitant braškes, laukines braškes, avietes, tobulinimo procesą.
Dėl vėlyvo pavasario ir lietingo vasaros pradžios ūkininkas ką tik baigė sėjos akciją. Jam priklauso 1,500 hektarų perdirbimo, įskaitant daržoves - 70 hektarų, bulvių - 180 hektarų, likusią teritoriją užima grūdinės kultūros - kviečiai ir miežiai. Mokslinis požiūris leidžia surinkti apie 10 tūkstančių tonų daržovių.
- Dar anksti daryti prognozes. Tačiau bulvės, morkos ir burokėliai nerimauja. Orai svogūnui nėra labai palankūs, jam reikia šilumos. Pažiūrėkime, kas bus toliau, - sakė ūkininkas.
Valstiečių ūkių plėtrą palengvino investicinis projektas, kurio metu buvo galima padidinti daržovių pasėlių plotą, įsigyti modernią įrangą, linijas pirminiam daržovių perdirbimui ir sandėliavimui.
Leonidas Kichiginas nėra įpratęs savo versle pasikliauti gamta. Vis dėlto ūkininkavimas Sibire yra didelė rizika. Laistymo sistemų naudojimas padeda ūkininkui gauti garantuotą derlių. Dėl dalyvavimo federalinėje melioracijos valstiečių ūkiuose programoje drėkinamos žemės plotas padidės iki 1250 hektarų.
"Pernai į apyvartą buvo išleista 250 hektarų drėkinamos žemės, šiemet - 360 hektarų", - patikslino ūkininkas.
Pagal federalinę programą valstiečių ūkiams įsigyjamos didelio masto drėkinimo mašinos, leidžiančios naudoti laistymą purkštuvais. Atsiranda tolygus drėgmės pasiskirstymas ir laukuose susidaro palankus vandens režimas.
- Taip pat naudojame lašinamąjį laistymą. Būtent tada mineralinės trąšos patenka į dirvą kartu su vandeniu. Šiuo metodu drėgmė išgaruoja minimaliai, o šaknis gauna visas reikalingas maistines medžiagas, - paaiškino ūkininkas.
Leonidas Kichiginas teigė, kad nepatiria jokių problemų dėl pagamintos produkcijos pardavimo; šiuo metu vyksta derybos dėl bendradarbiavimo su prekybos tinklu „Slata“. Todėl šį rudenį prekybos centruose bus galima įsigyti naują bulvių, morkų, burokėlių ir svogūnų derlių.
Leonido Kičigino ūkis kartu su federaline valstybės biudžetine įstaiga „Rosselkhoztsentr“ Irkutsko srityje plėtoja savo pirminę sėklų produkciją, užsiima bulvių veislių tyrimais. Mikrokloninių augalų dauginimo laboratorija, unikali šiam regionui, skirta atlikti virusų neturinčių bulvių auginimo eksperimentus, kurie turėtų tapti olandų konkurentu. Ilgalaikio dauginimosi metu bulvėse kaupiasi ligos, daugiausia virusinės, dėl kurių jos išsigimsta. Daržovių virusinė vakcina, deja, dar nėra išrasta.
Nauja laboratorija kasmet steriliomis sąlygomis ląstelių lygiu gamins tūkstančius mėgintuvėlių augalų be virusų sėklinių bulvių. Veisimosi metu kiekviena linija tikrinama, ar nėra virusų. Medžiaga be jų bus leidžiama skiepyti ir dauginti.